Prieš kelis metus, kai tik sužinojau, kad Neilas Jordanas, "Interviu su vampyru" režisierius, išleido vampyrišką romaną Mistaken, žinojau, kad ateis diena, kai ir aš pagaliau skaitysiu tą knygą.
Visų pirma, manau, kad Neilui turbūt sunku pabėgti nuo vampyrų: jo tautietis Bramas Stokeris meta didelį šešėlį ant kitų airių literatų, o dar visa patirtis su Annės Rice vampyrais pries dešimtį metų. Manau, kad kartą paragavus vampyriškumo, sunku nuo jo pabegti.
Knyga labai lengvai skaitosi, pastebėjau, kad šiuolaikiniai to arialo rašytojai mėgsta trumpų skyrių stilių. Tai tarsi labai meniškas scenarijus. Su daug kultūrinių nuorodų, kurios neša didelį džiaugsmą bibliofilams bei sinefilams.
Istorija kiek gotiška tuo, kad rašoma kaip knyga-išpažintis, dedikuota kitam asmeniui. Ir labai primena E. A. Poe "William Willson" istoriją apie dopelgengerį (atsiprašau, bet man nepatinka lietuviškas atitikmuo gyvavaizdis). Tuo pačiu ir prisiminiau Annės Rice Blackwood Farm, kuriame Quinnas Blackwoodas buvo persekiojamas savo piktojo dvynio vaiduoklio. Tačiau istorija turi daug realistiškesnį pagrindą, net jei ir viskas apipinama antgamtiškumo aura. Pats autorius prisipažįsta, kad jam pačiam teko susidurti su tokia patirtimi, kai kažkas apsimeta tavimi, persekioja ir pan.
Įdomu tai, kad pagrindinis personažas, kuris ir pasirenka dopelgengerio pusę, gyvena priešais namą, kuriame gyveno Bramas Stokeris. Ir vaikystėje matydamas keistą senį su lazdele, visad jį asocijavo su vampyru (kuris greičiau buvo šiaip vietinis pedofilas, slankiojantis paskui jaunus berniukus). Bet toji fantazija tokia stipri, kad išlieka personažo galvoje labai ilgą laiką. Galbūt tikrai neįmanoma atsikratyti savo fantazijų vampyrų ar vampyriškų fantazijų :)
Pasidalinsiu keliomis ištraukomis, kurios labai patiko:
"It was something like the idea of God, the thought of this vampire: being who could penetrate your thoughts, who could be everywhere and nowhere, from whom there was no hiding. I managed to forget it for hours, even days sometimes, but then another sound would bring the thought back - the creaking of the old sash from bedroom window, the ticking of the clocks, but most of all the humming. Sights rarely did the same thing. The morning mist that hung around the park could have been him all right, a manifestation of God or the vampire, but sight didn't intrude on you, shock you into remembrance that he was still there.
God of course was good and the vampire was not. But sometimes even that thought lost its comfort because God's goodness, his searing, blazing certainty that goodness in the ens was all, became itself a source of terror. You yourself could never match the magnificence of the goodness of God, you failed daily in your efforts. At heart, you suspected, you were already one of the fallen and had more in common with the vampire himself, just never the courage to admit it. He at least had accepted his lot, was outside of the blaze of sunlight and goodness, beyond the judgment of nuns and priests. You would have liked to discuss these matters with him if you ever met him face to face and while the thought thrilled you, it terrified you even more.
I dreamt of the vampire, a nightly trawl with him through the youth clubs of Dublin. We were dressed as priests and our white collars disguised whatever ravages the past had done to our necks. We sold raffle tickets, we played guitars, we sang Kumbaya my Lord and Rock-a-hula Baby. He went for the boys, I went for the girls. Under billiard tables, behind those plastic spheres full of bouncing bingo balls, clickety-click, sixty-six, we gouged and we sucked. We retired to a graveyard beside the mudflats of the Tolka river. The swans, for some reason, welcomed our presence."
Režisieriui net buvo pasiūlyta statyti filmą pagal šią knygą, kaip jis jau ir anksčiau yra dirbęs su savo kūryba, tačiau nenori liestis prie šios knygos, deja. Kažkaip geriems vampyrams nelemta pasiekti dienos šviesą šiomis dienomis...
.jpg)
Pranešimai
